KAIP VALGYTI ŽOLES

Pradėkim nuo pagalių sirupo – su kibirėliu ar kašiku eini į mišką ir pasirenki beržų šakelių, eglių ar pušų ūglių, žalių kankorėžių. O jei tai tamsusis metas ir nebėra lapų ir ūglių tai galima tiesiog spygliuočių šakų. Dedi į puodą ir verdi kokį 20 min. Palieki parai, kitą dieną nukoši. Geri po truputi kas dieną, jei gėralas raukia burną galima dėti medaus. O kad būtų sirupas tai dėti vienas prie vieno. Medaus tik nereikia kaitinti, galima nebent pašildyti, kad išsimaišytų. Tokį sirupą galima laikyti šaldytume keletą mėnesių. Galima daryti iš jo limonadą: vanduo – sirupas – mėta ir citrina.

Tik verdant pagalių sirupą bent pradžioje neimkite savo geriausio puodo, nes išeina daug sakų. Jie prilimpa ir labai sunku išplaut, as tada dar kartą virinu su vandeniu ir medine mentele išgramdau, po to plaunu su soda.

Dabar apie gaivą. Ją galima iš esmės daryti is visų uogų, aišku geriau laukinių ir rudeninių. Nes čia mus vėl apgavo, visi augina ir valgo braškes, nes labai skanu ir sveika. Šios kultūrinės ir vasarinės uogos mažai ką gero turi, nebent skonį. Mus išmokino valgyti, tai kas skanu, tai yra saldu. O iš tikro, ten kur saldu, retai būna sveika. Laukinės ir rudeninės uogos yra daug turtingesnės. Aronijos, putinai, šermukšniai, erškėtuogės. Bet kaip jas valgyti? Neįmanoma po to kai mus išmokė valgyti braškes su cukrumi. Cukrų tai iškart atiduokite tam, kuriam linkite kad šonus suriestų. Taigi imi tų fainų laukinių – rudeninių uogų ir verdi gaivą. Taip pat kaip ir pagalių sirupą, tik jei visai negali gerti galima į koki litrą įdėt pora šaukštų medaus, na arba pagal skonį. Tikrai atgaivina.

Čia nuotraukoje matote spanguoles su pušies šakele ir dar žalių kankorėžių, o kitame puode laukinės erškėtuoges su šermukšniu.

Arbatžolių arbatas galima gerti visada, tik nepatariu iš jų daryti makaliukų, kaip būna arbatos grožiui ir harmonijai. Gal tiek to, geriau gerkite po vieną žolę, tegu maišo tie kas žino, o aš jų kol kas maišyti nemoku, man jos geriau kalba kai po vieną. Aš visada namie turiu savaitinę arbatą, kurią geriu 7 dienas, kita savaitę vėl kitą. Tada ląstelė gauna veikliųjų medžiagų ir spėja jas įsisavinti, kitaip tik prasiskalauji ir niekas net nespėja sureaguoti. Nufotkinau savo vaistažoles, idealiu variantu reikėtu jas laikyti tamsoje, bet aš negaliu, man jos tokios gražios, aš tiesiog jas valgau akimis.

Dabar apie alkoholį. Jis žmogui nuodas, ar tai šimtas gramų saulėlydžio skonio raudono, užpakalį sutraukiančio vyno ar ąžuolo statinėse brandinto drugelių plazdėjimo brendžio taurelė. Atiduokite juos tiems, kuriems norite, kad šonus sutrauktų. Daug metų alkoholio negeriu, bet dabar nusprendžiau išgert – lašiukais. Dar kol kas laukiu laikydama spintoje kol jis savo DNR pakeis ir taps vartotinu kartūmynu. Vis patikrinu tinkamumą, laikyti reikia minimum dvi savaitės, galima ir ilgiau. Dariau biterį iš kiaulpienių ir rūgštynių šaknų ir dar po poros dienų pelyno įdėjau taip be gailesčio. Pirkau brangią degtinę, tai gavosi biterio kaina 80€, tikiuosi ilgai užteks, nes brangūs lašiukai gaunasi. Taigi jei vartojame užpiltines lašiukais o ne taurėmis tada galima. Žmogui reikia kartūmynų labiau nes mes manome. Kuo mažiau saldumo ir kuo daugiau kartumo! Šiaip šitą gerą dalyką galima netik lašiukais gerti, bet ir tepti. Jei skauda nugarą, ranką ar koją galite vakarais įtrinti ar dėti kompresus.

Geras žolių panaudojimo būdas, pasiruošti pačiam žolelių miksą dėti į patiekalus. Taip taip – pačiam pasiruošti, nes šiaip visi perka vegetą. Surenki ingredientus ir sumali kavamale ar kokiu mandresniu malūnu, gaunasi miltukai, arba galima prieš džiovinant smulkiai supjaustyti, tada bus ne miltukai. Galima į mišinį dėti ką tik nori, pagal skonį ir fantaziją. Aš savo mišiniui naudoju morkų lapus, svogūnų lapus, lauro lapus, česnako lapus, baziliką, petražoles, moliūgų žiedus, maltus kmynus, ąžuolo lapus ir špinatų lapus. Beja, apie morkų lapus – visi juos išmeta, bet raganos tai ne. Jūs irgi nemeskite, džiovinkite ir valgykite, ten daug visko gero. Įkeliu nuotrauką su dalimi paruoštos žaliavos mišiniui.

Dabar dar fainesnis patiekalas tai žolių rauginimas. Pasiimi kibiriuką ir eini į pievas, atsiklaupi prieš Dievo mums duotą maistą ir renki rūgštynes, garšvas, dilgėles, trauklapius ir dar kokias tik nori pažįstamas žoles. Tik su dilgėle patarčiau pradedantiesiems neužsiimti, nes sunkesnis apdorojimas, reikia rinkti švariai, nes nuplauti jas nėra lengva, reikia dirbti su guminėmis pirštinėmis ir pan. Žoles geriau raugti be kotukų, nes kotukai lieka gan kieti. Tada dedi česnako, druskos dar pora vyšnių ir juodų serbentų lapų. Palieki kokiom 4 dienom kambario temperatūroje, kol surūgsta ir dedi į šaldytuvą ar rūsį, valgai kas dieną pagal poreikį ar bent jau po kupstuką. Skonis man primena korėjietiškus ar kinietiškus bairius. Šiaip labai sveika, daug vitaminų, mineralų ir geras labai tas raugas, žarnos labai laimingos nuo jo būna.

Šitą pasilikau pabaigai tik tiems, kurie turėjo intereso ir kantrybės iki galo skaityti, nes tikrai juk ne kiekvienam reikia sveikatos. O kam reikia, teks padirbėti arba šiek tiek investuoti. Galima arba dirbti pačiam, tai yra žoles ir šaknis pačiam rinkti ir apdoroti, arba galima viska susipirkti iš įvairių šaltinių ir tiesiog pasidaryti makaliuką. Taigi pristatau jums – augalų miltelių mišinys! Galima daryti kelis, tai yra chlorofilinį mišinį kraujui ir organams, o šaknų ir žievių – kaulinei struktūrai, sausgyslėms, odai. Arba viską sumaišyti į vieną. Džiovinti augalai išlaiko savyje turimą chlorofilą, kas mums labai reikalinga. Taigi paruoštą mišinį reikia kabinti šaukštais, bent tris šaukštelius į dieną, galima ir penkis ir penkiolika. Aš su vandeniu nepraryju, nors mano vyras tai sugeba puikiai, tai aš maišau mišinį su medumi ir valgau kaip desertą. Čia jau pagal skonį. Mišinio tinkamumas (bent jau mano) yra šimtas procentų, čia kaip homeopatinių vaistų. Aš maisto tinkamumą tikrinu procentais, tai šitas tinka tobulai, retai, tai yra beveik niekada nėra kad tiktų šimtu procentų. Atstato viską – kraują, kaulus, organus ir taip toliau. Bet aišku tuo metu reikia nevalgyti kviečiu, cukraus, perdirbto maisto…. Tad čia ne kiekvienam. Bet labai rekomenduoju! Mišiniams paruošti naudojau tik tai ką spėjau surinkti, nupirkti, iškasti, nuskinti, bet mano sąrašas tikrai ne pabaiga, galima jį pildyti pagal kiekvieno fantaziją ar poreikius. Chlorofilinio mišinio pagrindą gali sudaryti dilgėlės, nes jos turi labai daug chlorofilo – jos karalienės. Keletą ingredientų pirkau, nes tiesiog nespėjau pati visko pasiruošti. O jums kaip išeina. Žoles, žieves ir šaknis džiovinau ir maliau kavamale, bet čia daug darbo, tikrai yra ką veikti. Dabar pirkau nedidelį malūną, bet kol kas dar neišbandžiau, bet labai dedu į jį viltis. Esmė kuo daugiau lauko ir miško augalų, bet dalį galima dėti ir kultūrinių.

Chlorofiliniam mišiniui paruošti kol kas naudojau šitas žolytes – pankolis, morkos lapai, krapai, petražolės, ąžuolas, dilgėlė, čiobrelis, kmynai, lauras, pelynas, liepų žiedai, krienų lapai, špinatai, raudonėlis, kanapių lapai, rūgštynės, garšvos, kalė lapai, pipirmėtė, pienių lapai, eglių spygliai, kadagių spygliai ir uogos, apyniai, beržų lapai.

Kaulų mišiniui aš kol kas naudoju – uosialapių klevų sėklos, gilės, beržo žievė, ąžuolo žievė, šaltekšnių žievė, pušų pumpurai, rūgštynių sėklos ir šaknys, krienų šaknys, liepų žirginėliai, varnalėšų šaknys, obuolių sėklos, alyvų sėklos, aguonų sėklos, linų sėmenys.

Sausų uogų mišinio tinkamumas mažesnis nei anų dviejų, ir jo nereikėtų sumaišyti su anais dviem, bet skanesnis. Aš naudoju – šaltalankiai, mėlynės, spanguolės, bruknės, svarainiai, erškėtuogės, aronija, šermukšnis.

Mišinių sloiką apmezgiau, nes žolelėm labiau patinka būti tamsoje.

Kolkas tiek. Būkite sveiki.

Mes mielai išgirsti jūsų mintis

Palikti atsakymą

Logo
Atstatyti slaptažodį