Žinutė iš kosmoso. 3 pasidalinimas

Trečias pasidalinimas

 Keletas įdomesnių ištraukų iš pokalbių su kosmosu. Ištraukos parinktos iš žmonių užduotų klausimų.

 – Prašau, pagydyk mane.

– Tu pati gali save pagydyti.

– Kaip?

– Kartok paskui mane. Aš sakau Tau, savo kūnui, aš atkuriu Tave pagal pirminį Dievo planą. O visa kita tiesiog išeina.

Taip galima kreiptis ne tik į visą kūną, bet ir į atskirus organus ir ląsteles.

Nepageidaujamus energetinius ir kūno darinius galima tirpdyti įsivaizduojant, kaip sniego gniūžtės tirpsta karštuose delnuose.

 – Kodėl per mėnesines mano visas organizmas nusilpsta, skauda pilvą, atsiranda migrena, nusilpsta imuninė sistema?

– Endokrininę sistemą pažeidė antibiotikai ir reikia juos išvalyti.

– Kaip?

– Geriant šaltalankių arbatą. Gerk vaisius po puodelį kas diena, prieš miegą su medumi. Gurkšnojant arbatą, mintimis valymą nukreipk į kepenis, linkėk sau sveikatos ir toksinų pasišalinimo.

 Mamos Lauros klausimai apie 19-metę dukrą Teklę.

– Koks karminis ryšys tarp manęs ir dukters Teklės?

– Teklė niekada nenorėjo būti gera mergaitė, ji visada įsikūnijusi kitiems gadinti gyvenimą, kitaip jai nuobodu. Laura jai duota kaip šokių scena, kur ji gali šokti saugiai. Teklė šoka savo gyvenimo šokį, o Laura žiūri, kad šioji nenupultų nuo scenos. Laura turi ją saugoti, kad jos nepavogtų, kol atsiras tinkamas vyras. Teklė ir Laura – dvi giminingos sielos, tūkstančius gyvenimų ėjusios kartu pasilinksminti į Žemę. Jos viena kitą saugo nevaržydamos laisvės. Toks jų susitarimas ir pagarba viena kitai – saugoti viena kitą, bet netrukdyti gyventi.

– O kokia karmą turi atpirkti Laura ir Teklė?

– Dabartinė Lauros užduotis yra saugoti Teklę nuo nelaimių, pavojų, nuo visko, kas gali ją parklupdyti. Ji turi leisti Teklei gyventi laisvai ir ją saugoti. Teklė gyvenime gali visapusiškai atsiskleisti tik saugoma, tuomet ji atsipalaiduoja ir taip eina jos karma. Nesaugoma Teklė susigūžia, o kartu susigūžia ir jos karma. Tokia šių sielų draugystė. Žodis „karma“ netinka šitų sielų būsenai apibūdinti, labiau tinka žodis „draugystė“. Šios sielos taip draugauja.

– O kaip Laurai atrišti karminį ryšį su Tekle?

– Teklė nenori ir negali būti geru vaiku, jai tai neįdomu. Tik supratusi, kad tai jos prigimtinė teisė, Laura padarys pažangą. Taip pat Laura turi pasirūpinti, kad Teklė nebūtų pagrobta kaip nuotaka iki ateis jai tinkamas vyras.

– Kodėl Teklė renkasi nusikaltėlių aplinką?

– Nes ji nemoka kitaip gyventi. Tokia Teklės prigimtis. Ir nereikia jos versti, nereikia norėti, kad ji peržengtų savo prigimtį. Teklė pati eina ten, kur užuodžia nuotykius ir niekas neturi jai trukdyti. Ji turi visą pulką angelų sargų, kurie ją saugo. Ir ji čia atėjo linksmintis. Nereikia žuvies traukti iš vandens, palikti sausumoje ir liepti jai mokytis vaikščioti.

– Kaip Laura galėtų padėti Teklei eiti gyvenimo keliu?

– Laura turi jos nesmerkti. Laura ją turi visiškai paleisti. Ji turi suprasti, kad tai nėra jos vaikas, kad tai yra didelė, stipri, gimininga siela, kuri gyvena savo gyvenimą. Bet kadangi Laurai duotas vyresnis kūnas, didesnė sąmonė, o Teklė įdėta į vaikiškumą, Laura turi žaisti šitą žaidimą, bet be priekaištų ir pretenzijų. Žaisti mamos ir vaiko žaidimą, stebėti, kad kas nors smėlio dėžėje nesužeistų jos vaiko. Laura Teklei turi leisti būti vaiku, ir naiviu vaiku. Ji turi leisti Teklei būti „mažo protelio“ vaiku, nes ne išminties semtis ji atėjo.

– Kas yra Teklės globėjai danguje?

– Milijonai angelų stebi kiekvieną jos plauko krustelėjimą. Didžiulė galia ir jėga veikia per Teklę.

(Man rodo tokį vaizdą: forma panaši į piltuvą arba tornadą. Smaigalys nukreiptas į Teklę, o praplatėjimas – į visą kosmosą. Kuo toliau į kosmosą, tuo jis platesnis. Tokia didelė jėga, ir tiek daug angelų susitelkę į šią piltuvo formą, į ją siunčia jėgą.)

– Ar Lauros grįžimas iš užsienio į Lietuvą pakenkė Teklei?

– Ne. Laura tiesiog parvedė Teklę namo, į savo žaidimų kiemą.

– Ar Lauros skyrybos su Teklės tėvu jai pakenkė?

– Teklė ir negali turėti tėvo, jis būtų neleidęs jai šokti. Teklei tėvas yra nereikalingas.

– Kokie Lauros gyvenimo pasirinkimai neigiamai paveikė Teklę?

– Labiausiai pakenkė pasirinkimas jos nesuprasti ir nepalaikyti. Juk visada gali pasirinkti palaikyti. Teklei buvo įskiepytas motiniškumas padėti auginant mažesnius seses ir brolius, bet kadangi Laura atsisakė turėti daugiau vaikų, Teklė praleido šį momentą ir dabar jai bus sunkiau auginti savo vaikus. Pasirinkimas tramdyti, traumuoti ir suvaržyti buvo netinkamas.

– Ką dar reikėtų žinoti?

– Teklė – tai didžiulė jėga ir galybė, atėjusi į šį kūną ir nereikia jai trukdyti ir keisti, nereikia auginti mažo intelekto, mokyti kompiuterinio raštingumo, kelti kartelės, literatūrinių filosofijų, nereikia nieko, kas ją darytų šiuolaikiškesnę. Tereikia išleisti
flamenko šokėją į aikštelę ir grožėtis jos šokiu.

 15-metės Auros klausimai

– Ar mes galime pasikalbėti apie Aurą?

– Taip, taip, labai noriu apie ją kalbėti. Ji viena pačių gražiausių gėlių mano sode.

(Man rodo pievą, didelę aukštų žolių pievą saulėtą dieną. Dūzgia bitutės, skraido drugeliai. Tokia laukinė vasaros pieva, viena kita gėlė. Ir rodo man į gėlę ant labai aukšto stiebo, virš visos pievos iškėlusią savo žiedą. Žiedas nedidelis, raudonas, linguoja vėjyje, bet jis virš visos pievos, jis galvos nenulenkęs.)

Balsas:

– Aura yra mano pasididžiavimas ir džiaugsmas, ji yra daug daugiau, nei ši gėlė ir visa ši pieva. Jos žinojimas ir būvimas yra nusidriekęs per visą kosmosą.  Aura yra kitoks vaikas. Ji lyg veidrodis, atspindintis mano mintis. Tegu pasaulis leidžia jai kalbėti ir spindėti. Tik tarp žmonių ji ras mažai draugų. Bet kas atras džiaugsmą su Aura, patirs kosminius virpesius ir galbūt ją pamatys tokią, kokią ją matau aš.

– Kada ir kur Aura susipažins su pirmuoju vaikinu?

– Aura meilę patirs tada, kai pati bus apsisprendusi. Bet ji iš tų lauko gėlių, kurios auga po vieną ir gali užtrukti, kol ji prisiderins prie gyvenimo poroje. Aplink Aurą bus vaikinų, kurie ją pastebi, tik ar ji pastebės, kad ją pastebėjo? Galiu duoti keletą užuominų: artimiausiu metu tai gali nutikti mokykloje arba baseine. Per keletą metų yra tikimybė, kad ji pamatys tą, kuris mato ją. Prie Auros galės prieiti tik tie, kuriuos ji pati pamato iš ją matančių. Tuomet ji lyg duos leidimą, kad tas žmogus galėtų prie jos prieiti.

– Kodėl Aura visada sapnuoja, kad bėga?

– Bėgimas tai yra didžiulis vidinis nenoras pripažinti šalia esančių ir ją veikiančių žmonių. Tai noras pabėgti nuo įtakos ir gyventi savo autentišką gyvenimą.

(Man rodo, kad vyksta spaudimas į galvą nuo kitų žmonių kalbų, įtakos. Tuomet galvoje vyksta spaudimas ir Aura nebeatskiria savo minčių nuo jai pasakytų. Jai reikia girdėti savo mintis, suprasti ko ji pati nori, ką ji gali, o veikiama kitų žmonių, ji  negali išgirsti savo minčių, todėl sapnuoja, kad bėga. Ji nori pabėgti nuo visų kitų žmonių minčių ir įtakų ir įsiklausyti į savo pačios mintis ir poreikius.)

– Kaip Aurai sustabdyti šį bėgimą?

– Jei Aura nori sustabdyti šį bėgimą, ji turi tvarkyti savo mintis. Ji turi kas kartą, įkyriai minčiai atėjus, minties klausti – ar tu mano, ar kito? Ir jei ta mintis yra kito, Aura turi ją pašalinti, turi išmokti atskirti savo mintis nuo kitų žmonių įteigtų minčių.
Tik atskyrusi mintis ir į jas įsiklausiusi, ji galės pradėti jomis vadovautis ir gyventi savo gyvenimą. O skaudžiai ir stipriai veikiantys Aurą bus atitraukti.

– Kaip Aurai išmokti suprasti savo sapnus?

– Sapnų aiškinimas čia nepadės. Reikia išmokti bendrauti su sapnais. Sapnai – tai gyvi dariniai, energetiniai kamuoliai, išgeneruoti žmogaus minčių. Tegu Aura kalba su savo sapnais, tegu ji klausia: kas tu? O kur aš? Kuris veikėjas aš? Kas tas veikėjas? Ką tu sapne reiški? Tegu tą daro prabudusi arba būdama sapne. Sapnavimas Aurai duotas, kaip įėjimas į galios vietą, kur ji gali pailsėti nuo spaudimo šiame gyvenime. Sapnus reikia užrašyti ir iliustruoti.

– Ar veikėjai iš Auros fantazijų yra tikri ir ar jie visada šalia jos?

– Mintimis sukurtas pasaulis egzistuoja iš tikrųjų taip, kaip egzistuoja šitas pasaulis, sukurtas mano mintimis. Skirtumas tik tas, kad aš pasauliui daviau materialumą, o Aura jo duoti negali. Pasaulis egzistuoja minčių pavidalu. Kiekvienas energetinis darinys egzistuoja tol, kol mes jį maitiname savo energija, ar tai bus fantazijų pasaulis, ar tai bus neapykanta ir pyktis. Kol žmogus jį maitina, tol
ir egzistuoja tas energetinis darinys. Nutrūkus maitinimui, jis išnyksta. Aurai pažįstamas pasaulių kūrimo menas.

(Man rodo, kad Aura praeituose gyvenimuose gyveno ne Žemėje, o kitose planetose. Tai nereiškia, kad gyveno vien tik tose planetose, bet keletas gyvenimų praleista kitur. Ten buvo mokoma kurti visatas, jos siela visa tai atsimena ir bando tai daryti čia. Bet Žemėje tokiu būdu sukurti materiją yra neįmanoma. Tiesiog pasikeitusios aplinkybės, pasikeitęs pasaulis, o atsiminimas ir troškimas kurti vis dar gyvas ir tikras.)

 Sako:

– Auros sukurtas energetinis darinys pats gyvybės neturi, jis neturi sąmonės. Jis tik atspindi Auros mintis. Tai kaip lėlė, kaip žaislas, kuris atgyja tik vaikui jį paėmus į
rankas.

– Ar dar kažką norėtum pasakyti Aurai?

– Tegu mergaitė nebijo gyventi, ji turi daug galios ir kūrybinės energijos. Stiprūs kūrybos laukai ateina iš praeitų gyvenimų, iš patirčių gyvenant nežemiškose kosminėse planetose. Šiame gyvenime Aurai palikta daugiau erdvės kūrybai negu daugeliui, tai reiškia, kad kai kuriuos dalykus gyvenime galės susikurti pati, o ne gauti
vien suplanuotus iš anksto. Bet Aura turi išmokti susitaikyti su duotybėmis, tam kad išvengtų kančios.

 26-metų moters Dovilės klausimai

– Dovilė – lyg mažas švelnus vaikas, išleistas į atšiaurų pasaulį, ji lyg maža mergaitė, vaikštanti miške ir ieškanti globos. Tegu Dovilė žino, kad ji neužmiršta ir kad viskas, kas vyksta yra ne veltui, tegu ji žino, kad jos visi vargai suskaičiuoti ir kad
jai tikrai nebus duota daugiau, nei pasirinko pati. Dovilės skaidrumas – didelė vertybė. Į ją įleidus vieną šviesos spindulį, iš jos išeina daugybė spalvotų spindulių. Viena vertingiausių krištolo savybių – tai nesugerti, o atspindėti. Taip ir Dovilė turėtų išmokti ne sugerti kitų vargus į save, o tik juos atspindėti, o gavusi šviesos spindulį – jį išskaidyti.

– Kaip Dovilei pagyti nuo egzemos?

– Tai duotybė, sielai išgijimas nereikalingas. Bet jei Dovilė visgi norės ją gydyti – tepti niekuo negalima, gydyti reikia iš vidaus. Tinka vartoti vitaminus ir mineralus, padedančius organizmui atsinaujinti. Reikia iš organizmo išvalyti metalus. Reikalingas skiepų, radiacijos ir antibiotikų pašalinimas iš organizmo. Tai nesutarimo
ir pasipriešinimo pasauliui dėmės.

(Man rodo, kad iš arti žiūrint į egzemos pažeistą odą matomos pleiskanytes, nelygumai, bet jei prisimerki – tuomet odos dėmės išnyksta ir lieka bendras odos atspalvis ir bendras odos vaizdas. Tai suteikia suvokimą, kad reikia žiūrėti daugiau į visumą, o ne ieškoti smulkmenų.)

– Kaip Dovilė galėtų gilintis į save ir pasaulį be pasąmoninės destrukcijos?

– Dovilė pasirinko patirti pasaulio destrukciją. Jos švelni energija, prisilietusi prie pasaulio, šiaušiasi spygliais, kurie bado ją ir kitus. Dovilė turi būti kaip upė, kaip vanduo, kuris srauniai prateka tarp aštriausių uolų, bet jis prateka savo ritmu. Vandens uolos nežeidžia. Dovilei gali padėti koncentracija į save, mantrų kartojimas. Kai mato, kad artėja grėsmė, įvykis, liga, reikia nebesitaškyti energija, nebeeikvoti jos į šonus, o susikoncentruoti į būvimą čia ir dabar. Susikoncentruoti į save, į savo vidų, galima kartoti mantrą, tam kad neišskirti energijos į išorę. O tada, susikoncentravus į save, eiti, eiti ir praeiti pro uolas. Numatytų ligų ir įvykių išvengti nepavyks, naudojant vidinę koncentraciją galima tiesiog sumažinti tam jaučiamą pasipriešinimą. Nes baisiausia yra ne pats įvykis ar liga, o tam esantis pasipriešinimas ir nenoras su tuo sutikti. Nėra likime klaidų, viskas kas duota, buvo suplanuota.

– Gal dar kažką nori pasakyti Dovilei?

– Trumpas, efektyvus, intensyvus gyvenimo kelias – tai yra tai, ką Dovilė pasirinko pati. Kiekviena liga – tai dovana, žadinimo dovana. Ji žadina prabusti Dovilės vidinę galią, jėgą ir gyvybę. Šiame Dovilės gyvenime yra labai svarbūs kontrastai. Jos švelni energija kontrastuoja su pasaulio destrukcija. Stipri gyvybinė vidinė energija dera su silpnu kūnu. Gyvenimo menas išmokti eiti lynu, neteisti to, kas yra kairėje ir to, kas yra dešinėje, nes jie yra verti tiek pat. Tegu Dovilė nebijo mirties, čia jos laukia labai daug šviesos ir šviesos būtybių.  

Mes mielai išgirsti jūsų mintis

Palikti atsakymą

Logo
Atstatyti slaptažodį